ABS, EBD, TCS ir visokiausios kitokios elektroninės sistemos, specialios deformuojamosios zonos, pirotechniniai saugos diržų įtempikliai, aktyvūs galvos atlošai ir daugiau (oro) pagalvių, nei prabangiausiame miegamojo patalynės komplekte – tai tik dalis šiuolaikiniuose automobiliuose montuojamos pasyvios ir aktyvios apsaugos priemonių, turinčių palengvinti dalią tų, kuriem tenka patekti į eismo nelaimes.

Deja, ne viskas yra taip paprasta. Pasirodo, jog naujuose automobiliuose naudojami itin tvirtas plienas, tam kad sudarytų saugų salono “narvelį”, avarijų, kai gelbėtojam tenka išlaisvinti keleivius iš sulamdytų automobilių pasinaudojant specialia įranga, sukelia rimtų problemų: naudojami įrankiai yra tiesiog per silpni tam kad deramai susidorotų su naujų automobilių struktūriniais elementais, todėl išlaisvinimo procesas užtrunka ilgiau. Savaime suprantama, kad bet kurioje rimtoje avarijoje kelios minutės, prarastos užsitęsus išlaisvinimo veiksmams gali būti lemiamos.

Tai dar ne viskas, nes gelbėtojams susirūpinimą kelia ir hibridiniuose automobiliuose esančios aukštos įtampos elektros kabelių magistralės, kurias pažeidus, pasekmės gali būti tragiškos. Taip pat, problemų sukelia ir neišsiskleidusios oro pagalvės, kurių instaliacijos ir kitos kontrolinės įrangos mechaninis pažeidimas gali sukelti jų suveikimą, kas gali dar labiau sužaloti prispaustus keleivius automobilyje.

Visos šios priežastys iškelia būtinybę gelbėtojams įsigyti naujos, itin brangios įrangos, kas tampa didele našta ir taip ribotiems šių tarnybų biudžetams. Automobilių gamintojai taip pat nesnaudžia: organizuojami apmokymai gelbėtojų tarnybų darbuotojams ir jų naudojamos įrangos gamintojams, tam pastarieji galėtų susipažinti su automobilių konstrukcija ir struktūra, kas padėtų jiems išmokti veikti greičiau įvykio vietoje.

Šaltinis: Houston Chronicle